Darius Joneika
D. Joneikos tapybos darbų paroda
Tapybos paroda
2016 12 21 - 2017 02 03

Darius Joneika – menininkas druskininkietis, kaip sakoma, “iki kaulų smegenų”. Užaugęs Druskininkuose, gimęs 1969 m čia pat pašonėje Neravų kaime, kur, deja, tėviškę nušlavė melioracija, taip pat ir seną liepą prie gimtų namų. Mokėsi Druskininkų vaikų dailės mokykloje, 1989 – 1994 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje keramiką, baigęs grįžo atgal į Druskininkus. Lėmė vienokios ar kitokios aplinkybės, bet ne paskutinėj eilėj prieraišumas vaizdingai Druskininkų apylinkių gamtai, kuri jam yra dvasios namai ir džiugiom, ir sunkiom gyvenimo akimirkom.
Menininkas D. Joneika ryškus Druskininkų kultūriniame gyvenime nuo pirmųjų metų. Kartu su keliais jaunais dailininkais iškart čia subūrė grupę “Kopėčios”, rengė parodas, nemaža metų dirbo M.K. Čiurlionio muziejuje, buvo jo vadovas, bendravo su įžymiojo tėvynainio kūrybos tyrinėtojais, muzikais, ir tai jam padėjo giliau pažinti M. K. Čiurlionio pasaulį. Tiesa, paties D.Joneikos paveiksluose M.K.Čiurlionio poveikį vargu įžiūrėsi, jis glūdi veikiau pasąmonėje.
D. Joneika matęs plataus pasaulio, viešėjęs ir kūręs menininkų “Mekoje” Paryžiuje, surengęs parodų namie ir svetur. Paskutinė paroda iki šios viešnagės “Compensojė” – rudenį Gdansko senojoje rotušėje vykusi lenkų ir lietuvių dailininkų kūrinių paroda prasmingu pavadinimu “Tarp dangaus ir žemės”, joje dalyvavo 50 autorių, tarp 10-ies lietuvių buvo D. Joneika.
Dailėtyrininkai pažymi, kad D. Joneikos darbus tik sąlygiškai galima pavadinti abstrakčiomis kompozicijomis. Juose įsikūnija pačios įvairiausios inspiracijos – gamta, kalvų ir miškų panoramos, šviesos, spalvų ir formų kaita dienų tėkmėje, muzika (klasikinė) kaip darnos filosofija, praeities epochų, ypač pastarųjų šimtmečių fin de siécle kaitoje žydėjusios meno idėjos… Jo paveikslų formatai, nuo didžiulių iki beveik miniatiūrų, plastinės struktūros, koloritas, ritmai, fizinės faktūros gali būti labai skirtingos, bet, anot dailėtyrininkės prof. dr. Ramintos Jurėnatės, Joneikos abstrakcijose vis jauti keistą dualizmą tarp išviršinio žavaus dekoratyvumo ir kosmogoninių vaizdinių, gilesnės prasmės ieškojimo.

Darbai